|
|
|
|
литовский словарь / įgraudinti | |
įgraudìnti (įgraudìna, įgraudìno)
1. растрогать, разжалобить; умилить/умилять;
2. наказать/наказывать, велеть;
mótina vaikùs įgraudìno, kàd geraĩ mókytųsi — мать дала наказ [наказала] детям хорошо учиться
/en/
1. move , move to pity , stir the pity; touch ; į. ką iki ašarų move smb to tears;2. (prigrasinti, liepti) bid, order, leave an order (for); motina įgraudino vaikus, kad gerai mokytųsi mother bade her children (to) study well
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | įgraudinu | įgraudinau | įgraudindavau | įgraudinsiu |
|---|
| 2p.sg. | įgraudini | įgraudinai | įgraudindavai | įgraudinsi |
|---|
| 3p.sg. | įgraudina | įgraudino | įgraudindavo | įgraudins |
|---|
| 1p.pl. | įgraudinam, įgraudiname | įgraudinom, įgraudinome | įgraudindavom, įgraudindavome | įgraudinsim, įgraudinsime |
|---|
| 2p.pl. | įgraudinate, įgraudinat | įgraudinote, įgraudinot | įgraudindavote, įgraudindavot | įgraudinsit, įgraudinsite |
|---|
| 3p.pl. | įgraudina | įgraudino | įgraudindavo | įgraudins |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | įgraudinčiau | įgraudintumėm, įgraudintume, įgraudintumėme |
|---|
| 2p. | įgraudintumei, įgraudintum | įgraudintumėte, įgraudintumėt |
|---|
| 3p. | įgraudintų | įgraudintų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | įgraudinkim, įgraudinkime |
|---|
| 2p. | įgraudink, įgraudinki | įgraudinkite, įgraudinkit |
|---|
| 3p. | teįgraudina, teįgraudinie | teįgraudinie, teįgraudina |
|---|
|
