/ru/
короновать
/en/
crown
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | karūnuoju | karūnavau | karūnuodavau | karūnuosiu |
| 2p.sg. | karūnuoji | karūnavai | karūnuodavai | karūnuosi |
| 3p.sg. | karūnuoja | karūnavo | karūnuodavo | karūnuos |
| 1p.pl. | karūnuojame, karūnuojam | karūnavome, karūnavom | karūnuodavom, karūnuodavome | karūnuosime, karūnuosim |
| 2p.pl. | karūnuojat, karūnuojate | karūnavote, karūnavot | karūnuodavote, karūnuodavot | karūnuosit, karūnuosite |
| 3p.pl. | karūnuoja | karūnavo | karūnuodavo | karūnuos |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | karūnuočiau | karūnuotumėm, karūnuotumėme, karūnuotume |
| 2p. | karūnuotum, karūnuotumei | karūnuotumėt, karūnuotumėte |
| 3p. | karūnuotų | karūnuotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | karūnuokime, karūnuokim | |
| 2p. | karūnuoki, karūnuok | karūnuokite, karūnuokit |
| 3p. | tekarūnuojie, tekarūnuoja | tekarūnuoja, tekarūnuojie |