|
|
|
|
литовский словарь / užkeikti | |
užkéikti (užkéikia, užkéikė) — заколдовать/заколдовывать; заклясть/заклинать;
užkéikti lõbį — заколдовать клад
/ru/
заколдовать; заклинать; заклясть
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | užkeikiu | užkeikiau | užkeikdavau | užkeiksiu |
|---|
| 2p.sg. | užkeiki | užkeikei | užkeikdavai | užkeiksi |
|---|
| 3p.sg. | užkeikia | užkeikė | užkeikdavo | užkeiks |
|---|
| 1p.pl. | užkeikiame, užkeikiam | užkeikėm, užkeikėme | užkeikdavom, užkeikdavome | užkeiksim, užkeiksime |
|---|
| 2p.pl. | užkeikiate, užkeikiat | užkeikėte, užkeikėt | užkeikdavote, užkeikdavot | užkeiksite, užkeiksit |
|---|
| 3p.pl. | užkeikia | užkeikė | užkeikdavo | užkeiks |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | užkeikčiau | užkeiktumėme, užkeiktume, užkeiktumėm |
|---|
| 2p. | užkeiktumei, užkeiktum | užkeiktumėt, užkeiktumėte |
|---|
| 3p. | užkeiktų | užkeiktų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | užkeikim, užkeikime |
|---|
| 2p. | užkeik, užkeiki | užkeikite, užkeikit |
|---|
| 3p. | teužkeikia, teužkeikie | teužkeikie, teužkeikia |
|---|
|
