|
|
|
|
литовский словарь / išsiakėti | |
išsiakė́ti (išsiakė́ja, išsiakė́jo) взборонить/боронить себе [своё]
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išsiakėju | išsiakėjau | išsiakėdavau | išsiakėsiu |
|---|
| 2p.sg. | išsiakėji | išsiakėjai | išsiakėdavai | išsiakėsi |
|---|
| 3p.sg. | išsiakėja | išsiakėjo | išsiakėdavo | išsiakės |
|---|
| 1p.pl. | išsiakėjam, išsiakėjame | išsiakėjom, išsiakėjome | išsiakėdavome | išsiakėsime |
|---|
| 2p.pl. | išsiakėjate | išsiakėjot, išsiakėjote | išsiakėdavote | išsiakėsite |
|---|
| 3p.pl. | išsiakėja | išsiakėjo | išsiakėdavo | išsiakės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išsiakėčiau | išsiakėtumėme, išsiakėtume |
|---|
| 2p. | išsiakėtumei, išsiakėtum | išsiakėtumėte |
|---|
| 3p. | išsiakėtų | išsiakėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išsiakėkim, išsiakėkime |
|---|
| 2p. | išsiakėki, išsiakėk | išsiakėkit, išsiakėkite |
|---|
| 3p. | teišsiakėjie, teišsiakėja | teišsiakėja, teišsiakėjie |
|---|
|
