/ru/
усомниться, засомневаться
/en/
žr. suabejoti
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | paabejoju | paabejojau | paabejodavau | paabejosiu |
| 2p.sg. | paabejoji | paabejojai | paabejodavai | paabejosi |
| 3p.sg. | paabejoja | paabejojo | paabejodavo | paabejos |
| 1p.pl. | paabejojam, paabejojame | paabejojom, paabejojome | paabejodavom, paabejodavome | paabejosime, paabejosim |
| 2p.pl. | paabejojate, paabejojat | paabejojote, paabejojot | paabejodavote, paabejodavot | paabejosit, paabejosite |
| 3p.pl. | paabejoja | paabejojo | paabejodavo | paabejos |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | paabejočiau | paabejotumėme, paabejotume, paabejotumėm |
| 2p. | paabejotum, paabejotumei | paabejotumėte, paabejotumėt |
| 3p. | paabejotų | paabejotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | paabejokim, paabejokime | |
| 2p. | paabejoki, paabejok | paabejokite, paabejokit |
| 3p. | tepaabejoja, tepaabejojie | tepaabejoja, tepaabejojie |