/ru/
настилать; натрусить (нпр. солому)
/en/
žr. prikreikti
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | prikraikau | prikraikiau | prikraikydavau | prikraikysiu |
| 2p.sg. | prikraikai | prikraikei | prikraikydavai | prikraikysi |
| 3p.sg. | prikraiko | prikraikė | prikraikydavo | prikraikys |
| 1p.pl. | prikraikome, prikraikom | prikraikėm, prikraikėme | prikraikydavom, prikraikydavome | prikraikysim, prikraikysime |
| 2p.pl. | prikraikot, prikraikote | prikraikėte, prikraikėt | prikraikydavot, prikraikydavote | prikraikysite, prikraikysit |
| 3p.pl. | prikraiko | prikraikė | prikraikydavo | prikraikys |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | prikraikyčiau | prikraikytume, prikraikytumėme, prikraikytumėm |
| 2p. | prikraikytumei, prikraikytum | prikraikytumėte, prikraikytumėt |
| 3p. | prikraikytų | prikraikytų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | prikraikykime, prikraikykim | |
| 2p. | prikraikyk, prikraikyki | prikraikykit, prikraikykite |
| 3p. | teprikraikai, teprikraiko | teprikraikai, teprikraiko |