|
|
|
|
литовский словарь / sutalžyti | | sutálžyti (sutálžo, sutálžė???) šnek. избить/избивать, побить/бить
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | sutalžau | sutalžiau | sutalžydavau | sutalžysiu |
---|
2p.sg. | sutalžai | sutalžei | sutalžydavai | sutalžysi |
---|
3p.sg. | sutalžo | sutalžė | sutalžydavo | sutalžys |
---|
1p.pl. | sutalžome, sutalžom | sutalžėme, sutalžėm | sutalžydavome, sutalžydavom | sutalžysim, sutalžysime |
---|
2p.pl. | sutalžote, sutalžot | sutalžėte, sutalžėt | sutalžydavote, sutalžydavot | sutalžysite, sutalžysit |
---|
3p.pl. | sutalžo | sutalžė | sutalžydavo | sutalžys |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | sutalžyčiau | sutalžytumėm, sutalžytumėme, sutalžytume |
---|
2p. | sutalžytumei, sutalžytum | sutalžytumėte, sutalžytumėt |
---|
3p. | sutalžytų | sutalžytų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | sutalžykime, sutalžykim |
---|
2p. | sutalžyk, sutalžyki | sutalžykite, sutalžykit |
---|
3p. | tesutalžai, tesutalžo | tesutalžo, tesutalžai |
---|
|