|
|
|
|
литовский словарь / pargrūsti | |
pargrū́sti (pargrū́da, pargrū́do) šnek. пригнать/пригонять (назад);
jìs pargrū́do vìsą galvìjų bañdą — он пригнал всё стадо домой
/en/
(namo) bring/drive home
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | pargrūdu | pargrūdau | pargrūsdavau | pargrūsiu |
|---|
| 2p.sg. | pargrūdi | pargrūdai | pargrūsdavai | pargrūsi |
|---|
| 3p.sg. | pargrūda | pargrūdo | pargrūsdavo | pargrūs |
|---|
| 1p.pl. | pargrūdame, pargrūdam | pargrūdome, pargrūdom | pargrūsdavome, pargrūsdavom | pargrūsim, pargrūsime |
|---|
| 2p.pl. | pargrūdat, pargrūdate | pargrūdot, pargrūdote | pargrūsdavot, pargrūsdavote | pargrūsit, pargrūsite |
|---|
| 3p.pl. | pargrūda | pargrūdo | pargrūsdavo | pargrūs |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | pargrūsčiau | pargrūstumėm, pargrūstumėme, pargrūstume |
|---|
| 2p. | pargrūstum, pargrūstumei | pargrūstumėt, pargrūstumėte |
|---|
| 3p. | pargrūstų | pargrūstų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | pargrūskime, pargrūskim |
|---|
| 2p. | pargrūsk, pargrūski | pargrūskit, pargrūskite |
|---|
| 3p. | tepargrūdie, tepargrūda | tepargrūda, tepargrūdie |
|---|
|
