|
|
|
|
литовский словарь / naivoti | |
naĩvoti (naĩvoja, naĩvojo) tarm.
1. истреблять, уничтожать;
2. мучить, взводить
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | naivoju | naivojau | naivodavau | naivosiu |
|---|
| 2p.sg. | naivoji | naivojai | naivodavai | naivosi |
|---|
| 3p.sg. | naivoja | naivojo | naivodavo | naivos |
|---|
| 1p.pl. | naivojame, naivojam | naivojom, naivojome | naivodavom, naivodavome | naivosim, naivosime |
|---|
| 2p.pl. | naivojat, naivojate | naivojote, naivojot | naivodavot, naivodavote | naivosite, naivosit |
|---|
| 3p.pl. | naivoja | naivojo | naivodavo | naivos |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | naivočiau | naivotumėm, naivotume, naivotumėme |
|---|
| 2p. | naivotum, naivotumei | naivotumėt, naivotumėte |
|---|
| 3p. | naivotų | naivotų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | naivokime, naivokim |
|---|
| 2p. | naivok, naivoki | naivokite, naivokit |
|---|
| 3p. | tenaivojie, tenaivoja | tenaivojie, tenaivoja |
|---|
|
