/ru/
потолстеть
/en/
žr. drūtėti
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | padrūtėju | padrūtėjau | padrūtėdavau | padrūtėsiu |
| 2p.sg. | padrūtėji | padrūtėjai | padrūtėdavai | padrūtėsi |
| 3p.sg. | padrūtėja | padrūtėjo | padrūtėdavo | padrūtės |
| 1p.pl. | padrūtėjam, padrūtėjame | padrūtėjome, padrūtėjom | padrūtėdavome, padrūtėdavom | padrūtėsim, padrūtėsime |
| 2p.pl. | padrūtėjate, padrūtėjat | padrūtėjote, padrūtėjot | padrūtėdavote, padrūtėdavot | padrūtėsite, padrūtėsit |
| 3p.pl. | padrūtėja | padrūtėjo | padrūtėdavo | padrūtės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | padrūtėčiau | padrūtėtumėme, padrūtėtume, padrūtėtumėm |
| 2p. | padrūtėtumei, padrūtėtum | padrūtėtumėte, padrūtėtumėt |
| 3p. | padrūtėtų | padrūtėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | padrūtėkime, padrūtėkim | |
| 2p. | padrūtėki, padrūtėk | padrūtėkit, padrūtėkite |
| 3p. | tepadrūtėjie, tepadrūtėja | tepadrūtėjie, tepadrūtėja |