|
|
|
|
литовский словарь / įnervinti | |
įnèrvinti (įnèrvina, įnèrvino) раздражить/раздражать нервы
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | įnervinu | įnervinau | įnervindavau | įnervinsiu |
|---|
| 2p.sg. | įnervini | įnervinai | įnervindavai | įnervinsi |
|---|
| 3p.sg. | įnervina | įnervino | įnervindavo | įnervins |
|---|
| 1p.pl. | įnervinam, įnerviname | įnervinom, įnervinome | įnervindavome, įnervindavom | įnervinsim, įnervinsime |
|---|
| 2p.pl. | įnervinate, įnervinat | įnervinote, įnervinot | įnervindavot, įnervindavote | įnervinsit, įnervinsite |
|---|
| 3p.pl. | įnervina | įnervino | įnervindavo | įnervins |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | įnervinčiau | įnervintumėm, įnervintume, įnervintumėme |
|---|
| 2p. | įnervintum, įnervintumei | įnervintumėt, įnervintumėte |
|---|
| 3p. | įnervintų | įnervintų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | įnervinkime, įnervinkim |
|---|
| 2p. | įnervinki, įnervink | įnervinkit, įnervinkite |
|---|
| 3p. | teįnervinie, teįnervina | teįnervinie, teįnervina |
|---|
|
