/en/
dictate; rašyti kieno diktuojamam write to smb's dictation
/de/
diktieren vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | diktuoju | diktavau | diktuodavau | diktuosiu |
| 2p.sg. | diktuoji | diktavai | diktuodavai | diktuosi |
| 3p.sg. | diktuoja | diktavo | diktuodavo | diktuos |
| 1p.pl. | diktuojam, diktuojame | diktavome, diktavom | diktuodavome, diktuodavom | diktuosim, diktuosime |
| 2p.pl. | diktuojate, diktuojat | diktavot, diktavote | diktuodavot, diktuodavote | diktuosit, diktuosite |
| 3p.pl. | diktuoja | diktavo | diktuodavo | diktuos |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | diktuočiau | diktuotume, diktuotumėme, diktuotumėm |
| 2p. | diktuotum, diktuotumei | diktuotumėt, diktuotumėte |
| 3p. | diktuotų | diktuotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | diktuokim, diktuokime | |
| 2p. | diktuoki, diktuok | diktuokite, diktuokit |
| 3p. | tediktuojie, tediktuoja | tediktuojie, tediktuoja |