/ru/
использовать; употреблять
/en/
1. use up; 2. (kurį laiką) have used/utilized (for some time); have taken/ applied (for some time); 3. (baigti vartoti, pvz., vaistus) finish applying
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | išvartoju | išvartojau | išvartodavau | išvartosiu |
| 2p.sg. | išvartoji | išvartojai | išvartodavai | išvartosi |
| 3p.sg. | išvartoja | išvartojo | išvartodavo | išvartos |
| 1p.pl. | išvartojame, išvartojam | išvartojome, išvartojom | išvartodavom, išvartodavome | išvartosim, išvartosime |
| 2p.pl. | išvartojat, išvartojate | išvartojote, išvartojot | išvartodavote, išvartodavot | išvartosite, išvartosit |
| 3p.pl. | išvartoja | išvartojo | išvartodavo | išvartos |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išvartočiau | išvartotumėm, išvartotume, išvartotumėme |
| 2p. | išvartotum, išvartotumei | išvartotumėt, išvartotumėte |
| 3p. | išvartotų | išvartotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išvartokime, išvartokim | |
| 2p. | išvartoki, išvartok | išvartokite, išvartokit |
| 3p. | teišvartoja, teišvartojie | teišvartoja, teišvartojie |