|
|
|
|
литовский словарь / iškankinti | |
iškankìnti (iškankìna, iškankìno)
1. измучить/измучивать, замучить/замучивать;
iškankìntas véidas — измученное лицо;
2. промучить/мучить
/en/
tire out; exhaust; torture
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | iškankinu | iškankinau | iškankindavau | iškankinsiu |
|---|
| 2p.sg. | iškankini | iškankinai | iškankindavai | iškankinsi |
|---|
| 3p.sg. | iškankina | iškankino | iškankindavo | iškankins |
|---|
| 1p.pl. | iškankiname, iškankinam | iškankinom, iškankinome | iškankindavome, iškankindavom | iškankinsim, iškankinsime |
|---|
| 2p.pl. | iškankinat, iškankinate | iškankinote, iškankinot | iškankindavote, iškankindavot | iškankinsite, iškankinsit |
|---|
| 3p.pl. | iškankina | iškankino | iškankindavo | iškankins |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | iškankinčiau | iškankintume, iškankintumėm, iškankintumėme |
|---|
| 2p. | iškankintum, iškankintumei | iškankintumėt, iškankintumėte |
|---|
| 3p. | iškankintų | iškankintų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | iškankinkim, iškankinkime |
|---|
| 2p. | iškankink, iškankinki | iškankinkite, iškankinkit |
|---|
| 3p. | teiškankinie, teiškankina | teiškankinie, teiškankina |
|---|
|
