/ru/
выдавать себя; выдаваться
/en/
1. give oneself away; 2. (išsikišti) protrude; jut out
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | išsiduodu | išsidaviau | išsiduodavau | išsiduosiu |
| 2p.sg. | išsiduodi | išsidavei | išsiduodavai | išsiduosi |
| 3p.sg. | išsiduoda | išsidavė | išsiduodavo | išsiduos |
| 1p.pl. | išsiduodame, išsiduodam | išsidavėme, išsidavėm | išsiduodavome | išsiduosime |
| 2p.pl. | išsiduodate | išsidavėte, išsidavėt | išsiduodavote | išsiduosite |
| 3p.pl. | išsiduoda | išsidavė | išsiduodavo | išsiduos |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išsiduočiau | išsiduotume, išsiduotumėme |
| 2p. | išsiduotum, išsiduotumei | išsiduotumėte |
| 3p. | išsiduotų | išsiduotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išsiduokime, išsiduokim | |
| 2p. | išsiduoki, išsiduok | išsiduokit, išsiduokite |
| 3p. | teišsiduodie, teišsiduoda | teišsiduoda, teišsiduodie |