|
|
|
|
литовский словарь / išrūdyti | | išrūdýti (išrūdyìja, išrūdyìjo) заржаветь [проржаветь]/ ржаветь
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | išrūdiju | išrūdijau | išrūdydavau | išrūdysiu |
---|
2p.sg. | išrūdiji | išrūdijai | išrūdydavai | išrūdysi |
---|
3p.sg. | išrūdija | išrūdijo | išrūdydavo | išrūdys |
---|
1p.pl. | išrūdijame, išrūdijam | išrūdijome, išrūdijom | išrūdydavome, išrūdydavom | išrūdysim, išrūdysime |
---|
2p.pl. | išrūdijate, išrūdijat | išrūdijot, išrūdijote | išrūdydavot, išrūdydavote | išrūdysite, išrūdysit |
---|
3p.pl. | išrūdija | išrūdijo | išrūdydavo | išrūdys |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | išrūdyčiau | išrūdytumėme, išrūdytumėm, išrūdytume |
---|
2p. | išrūdytum, išrūdytumei | išrūdytumėt, išrūdytumėte |
---|
3p. | išrūdytų | išrūdytų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | išrūdykime, išrūdykim |
---|
2p. | išrūdyki, išrūdyk | išrūdykit, išrūdykite |
---|
3p. | teišrūdijie, teišrūdija | teišrūdijie, teišrūdija |
---|
|