/ru/
согнуть; сгибать; сложить
/en/
žr. sulenkti 2
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | sulankstau | sulanksčiau | sulankstydavau | sulankstysiu |
| 2p.sg. | sulankstai | sulankstei | sulankstydavai | sulankstysi |
| 3p.sg. | sulanksto | sulankstė | sulankstydavo | sulankstys |
| 1p.pl. | sulankstom, sulankstome | sulankstėm, sulankstėme | sulankstydavome, sulankstydavom | sulankstysim, sulankstysime |
| 2p.pl. | sulankstote, sulankstot | sulankstėt, sulankstėte | sulankstydavote, sulankstydavot | sulankstysit, sulankstysite |
| 3p.pl. | sulanksto | sulankstė | sulankstydavo | sulankstys |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | sulankstyčiau | sulankstytumėm, sulankstytume, sulankstytumėme |
| 2p. | sulankstytum, sulankstytumei | sulankstytumėt, sulankstytumėte |
| 3p. | sulankstytų | sulankstytų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | sulankstykim, sulankstykime | |
| 2p. | sulankstyk, sulankstyki | sulankstykite, sulankstykit |
| 3p. | tesulankstai, tesulanksto | tesulankstai, tesulanksto |