|
|
|
|
литовский словарь / ištuokti | | ištuõkti (ištuõkia, ìštuokė) развести/разводить, расторгнуть/расторгать брак;
/en/ dissolve a marriage , divorce
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | ištuokiu | ištuokiau | ištuokdavau | ištuoksiu |
---|
2p.sg. | ištuoki | ištuokei | ištuokdavai | ištuoksi |
---|
3p.sg. | ištuokia | ištuokė | ištuokdavo | ištuoks |
---|
1p.pl. | ištuokiam, ištuokiame | ištuokėm, ištuokėme | ištuokdavom, ištuokdavome | ištuoksime, ištuoksim |
---|
2p.pl. | ištuokiate, ištuokiat | ištuokėte, ištuokėt | ištuokdavot, ištuokdavote | ištuoksite, ištuoksit |
---|
3p.pl. | ištuokia | ištuokė | ištuokdavo | ištuoks |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | ištuokčiau | ištuoktumėm, ištuoktume, ištuoktumėme |
---|
2p. | ištuoktumei, ištuoktum | ištuoktumėte, ištuoktumėt |
---|
3p. | ištuoktų | ištuoktų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | ištuokime, ištuokim |
---|
2p. | ištuoki, ištuok | ištuokit, ištuokite |
---|
3p. | teištuokia, teištuokie | teištuokie, teištuokia |
---|
|