/ru/
шнырять; шмыгать
/en/
žr. šmižinėti
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | šmaižioju | šmaižiojau | šmaižiodavau | šmaižiosiu |
| 2p.sg. | šmaižioji | šmaižiojai | šmaižiodavai | šmaižiosi |
| 3p.sg. | šmaižioja | šmaižiojo | šmaižiodavo | šmaižios |
| 1p.pl. | šmaižiojam, šmaižiojame | šmaižiojom, šmaižiojome | šmaižiodavome, šmaižiodavom | šmaižiosime, šmaižiosim |
| 2p.pl. | šmaižiojate, šmaižiojat | šmaižiojot, šmaižiojote | šmaižiodavot, šmaižiodavote | šmaižiosit, šmaižiosite |
| 3p.pl. | šmaižioja | šmaižiojo | šmaižiodavo | šmaižios |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | šmaižiočiau | šmaižiotume, šmaižiotumėm, šmaižiotumėme |
| 2p. | šmaižiotumei, šmaižiotum | šmaižiotumėte, šmaižiotumėt |
| 3p. | šmaižiotų | šmaižiotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | šmaižiokim, šmaižiokime | |
| 2p. | šmaižiok, šmaižioki | šmaižiokit, šmaižiokite |
| 3p. | tešmaižioja, tešmaižiojie | tešmaižiojie, tešmaižioja |