/ru/
горланить; драть горло
/en/
šnek. bawl, yell
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | gerklėju | gerklėjau | gerklėdavau | gerklėsiu |
| 2p.sg. | gerklėji | gerklėjai | gerklėdavai | gerklėsi |
| 3p.sg. | gerklėja | gerklėjo | gerklėdavo | gerklės |
| 1p.pl. | gerklėjam, gerklėjame | gerklėjome, gerklėjom | gerklėdavome, gerklėdavom | gerklėsime, gerklėsim |
| 2p.pl. | gerklėjat, gerklėjate | gerklėjot, gerklėjote | gerklėdavot, gerklėdavote | gerklėsite, gerklėsit |
| 3p.pl. | gerklėja | gerklėjo | gerklėdavo | gerklės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | gerklėčiau | gerklėtume, gerklėtumėm, gerklėtumėme |
| 2p. | gerklėtum, gerklėtumei | gerklėtumėt, gerklėtumėte |
| 3p. | gerklėtų | gerklėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | gerklėkime, gerklėkim | |
| 2p. | gerklėk, gerklėki | gerklėkit, gerklėkite |
| 3p. | tegerklėja, tegerklėjie | tegerklėjie, tegerklėja |