|
|
|
|
литовский словарь / išgarsinti | |
išgársinti (išgársina, išgársino) — прославить/прославлять, сделать/делатьзнаменитым [известным];
išgársinti sàvo tėvỹnę — прославить свою родину
/en/
1. (viešai paskelbti) make public ; 2. glorify, make famous/illustrious, bring fame (to)
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išgarsinu | išgarsinau | išgarsindavau | išgarsinsiu |
|---|
| 2p.sg. | išgarsini | išgarsinai | išgarsindavai | išgarsinsi |
|---|
| 3p.sg. | išgarsina | išgarsino | išgarsindavo | išgarsins |
|---|
| 1p.pl. | išgarsiname, išgarsinam | išgarsinom, išgarsinome | išgarsindavom, išgarsindavome | išgarsinsime, išgarsinsim |
|---|
| 2p.pl. | išgarsinate, išgarsinat | išgarsinote, išgarsinot | išgarsindavote, išgarsindavot | išgarsinsit, išgarsinsite |
|---|
| 3p.pl. | išgarsina | išgarsino | išgarsindavo | išgarsins |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išgarsinčiau | išgarsintume, išgarsintumėme, išgarsintumėm |
|---|
| 2p. | išgarsintum, išgarsintumei | išgarsintumėte, išgarsintumėt |
|---|
| 3p. | išgarsintų | išgarsintų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išgarsinkim, išgarsinkime |
|---|
| 2p. | išgarsink, išgarsinki | išgarsinkite, išgarsinkit |
|---|
| 3p. | teišgarsina, teišgarsinie | teišgarsinie, teišgarsina |
|---|
|
