|
|
|
|
литовский словарь / kušlinti | | kùšlinti (kùšlina, kùšlino) tarm. — идти [ходить] ощупью;
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | kušlinu | kušlinau | kušlindavau | kušlinsiu |
---|
2p.sg. | kušlini | kušlinai | kušlindavai | kušlinsi |
---|
3p.sg. | kušlina | kušlino | kušlindavo | kušlins |
---|
1p.pl. | kušlinam, kušliname | kušlinome, kušlinom | kušlindavom, kušlindavome | kušlinsim, kušlinsime |
---|
2p.pl. | kušlinate, kušlinat | kušlinote, kušlinot | kušlindavote, kušlindavot | kušlinsite, kušlinsit |
---|
3p.pl. | kušlina | kušlino | kušlindavo | kušlins |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | kušlinčiau | kušlintumėm, kušlintume, kušlintumėme |
---|
2p. | kušlintum, kušlintumei | kušlintumėte, kušlintumėt |
---|
3p. | kušlintų | kušlintų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | kušlinkim, kušlinkime |
---|
2p. | kušlinki, kušlink | kušlinkit, kušlinkite |
---|
3p. | tekušlinie, tekušlina | tekušlina, tekušlinie |
---|
|