|
|
|
|
литовский словарь / susimegzti | |
susimègzti (susìmezga, susìmezgė)
1. связаться/связываться;
2. связать/связывать себе [для себя]
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | susimezgu | susimezgiau | susimegzdavau | susimegsiu |
|---|
| 2p.sg. | susimezgi | susimezgei | susimegzdavai | susimegsi |
|---|
| 3p.sg. | susimezga | susimezgė | susimegzdavo | susimegs |
|---|
| 1p.pl. | susimezgame, susimezgam | susimezgėme, susimezgėm | susimegzdavome | susimegsime |
|---|
| 2p.pl. | susimezgate | susimezgėt, susimezgėte | susimegzdavote | susimegsite |
|---|
| 3p.pl. | susimezga | susimezgė | susimegzdavo | susimegs |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | susimegzčiau | susimegztumėme, susimegztume |
|---|
| 2p. | susimegztumei, susimegztum | susimegztumėte |
|---|
| 3p. | susimegztų | susimegztų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | susimegzkime, susimegzkim |
|---|
| 2p. | susimegzki, susimegzk | susimegzkite, susimegzkit |
|---|
| 3p. | tesusimezgie, tesusimezga | tesusimezgie, tesusimezga |
|---|
|
