|
|
|
|
литовский словарь / suplėšti | | suplė́šti (suplė́šia, suplė́šė) 1. износить/изнашивать, заносить/занашивать, затаскать/затаскивать šnek.; 2. награбить, присвоить/присваивать (путём грабежа); s. daũg pinigų̃ — награбить много денег
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | suplėšiu | suplėšiau | suplėšdavau | suplėšiu |
---|
2p.sg. | suplėši | suplėšei | suplėšdavai | suplėši |
---|
3p.sg. | suplėšia | suplėšė | suplėšdavo | suplėš |
---|
1p.pl. | suplėšiam, suplėšiame | suplėšėme, suplėšėm | suplėšdavom, suplėšdavome | suplėšim, suplėšime |
---|
2p.pl. | suplėšiate, suplėšiat | suplėšėte, suplėšėt | suplėšdavot, suplėšdavote | suplėšit, suplėšite |
---|
3p.pl. | suplėšia | suplėšė | suplėšdavo | suplėš |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | suplėščiau | suplėštumėm, suplėštume, suplėštumėme |
---|
2p. | suplėštumei, suplėštum | suplėštumėte, suplėštumėt |
---|
3p. | suplėštų | suplėštų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | suplėškime, suplėškim |
---|
2p. | suplėški, suplėšk | suplėškit, suplėškite |
---|
3p. | tesuplėšia, tesuplėšie | tesuplėšie, tesuplėšia |
---|
|