/ru/
заставлять; принуждать; изнасиловать
/en/
1. (moterį) rape; ravish, violate; 2. (priversti) force, coerce; constrain;
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | išprievartauju | išprievartavau | išprievartaudavau | išprievartausiu |
| 2p.sg. | išprievartauji | išprievartavai | išprievartaudavai | išprievartausi |
| 3p.sg. | išprievartauja | išprievartavo | išprievartaudavo | išprievartaus |
| 1p.pl. | išprievartaujam, išprievartaujame | išprievartavom, išprievartavome | išprievartaudavom, išprievartaudavome | išprievartausime, išprievartausim |
| 2p.pl. | išprievartaujat, išprievartaujate | išprievartavote, išprievartavot | išprievartaudavot, išprievartaudavote | išprievartausit, išprievartausite |
| 3p.pl. | išprievartauja | išprievartavo | išprievartaudavo | išprievartaus |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išprievartaučiau | išprievartautumėm, išprievartautume, išprievartautumėme |
| 2p. | išprievartautumei, išprievartautum | išprievartautumėte, išprievartautumėt |
| 3p. | išprievartautų | išprievartautų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išprievartaukim, išprievartaukime | |
| 2p. | išprievartauki, išprievartauk | išprievartaukit, išprievartaukite |
| 3p. | teišprievartaujie, teišprievartauja | teišprievartaujie, teišprievartauja |