|
|
|
|
литовский словарь / išruopti | | išruõpti (išruõpia, ìšruopė) выковырять/выковыривать; выдолбить/выдалбливать
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | išruopiu | išruopiau | išruopdavau | išruopsiu |
---|
2p.sg. | išruopi | išruopei | išruopdavai | išruopsi |
---|
3p.sg. | išruopia | išruopė | išruopdavo | išruops |
---|
1p.pl. | išruopiam, išruopiame | išruopėm, išruopėme | išruopdavom, išruopdavome | išruopsim, išruopsime |
---|
2p.pl. | išruopiate, išruopiat | išruopėte, išruopėt | išruopdavote, išruopdavot | išruopsite, išruopsit |
---|
3p.pl. | išruopia | išruopė | išruopdavo | išruops |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | išruopčiau | išruoptumėme, išruoptume, išruoptumėm |
---|
2p. | išruoptumei, išruoptum | išruoptumėte, išruoptumėt |
---|
3p. | išruoptų | išruoptų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | išruopkime, išruopkim |
---|
2p. | išruopki, išruopk | išruopkit, išruopkite |
---|
3p. | teišruopia, teišruopie | teišruopie, teišruopia |
---|
|