/ru/
мерцать, сверкать; рябить, пестрить
/en/
1. shimmer, sparkle; 2. (apie žvaigždes) twinkle; 3.: jam akys riba he is dazzled
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | ribėju | ribėjau | ribėdavau | ribėsiu |
| 2p.sg. | ribėji | ribėjai | ribėdavai | ribėsi |
| 3p.sg. | ribėja | ribėjo | ribėdavo | ribės |
| 1p.pl. | ribėjame, ribėjam | ribėjome, ribėjom | ribėdavome, ribėdavom | ribėsim, ribėsime |
| 2p.pl. | ribėjat, ribėjate | ribėjot, ribėjote | ribėdavote, ribėdavot | ribėsite, ribėsit |
| 3p.pl. | ribėja | ribėjo | ribėdavo | ribės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | ribėčiau | ribėtume, ribėtumėm, ribėtumėme |
| 2p. | ribėtum, ribėtumei | ribėtumėt, ribėtumėte |
| 3p. | ribėtų | ribėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | ribėkime, ribėkim | |
| 2p. | ribėk, ribėki | ribėkit, ribėkite |
| 3p. | teribėjie, teribėja | teribėja, teribėjie |