/en/
1. be distinguished, be notable (for); stand out; jis išsiskyrė savo gabumais he was distinguished for his talent ;2. (atsisveikinant) separate, part; draugai išsiskyrė friends have parted/separated ;3. (apie sutuoktinius) divorce, be divorced; i. su žmona (vyru) divorce one's wife (husband) ;4. (apie nuomones) differ, vary; jų nuomonės išsiskyrė their opinions differed/varied; 5. (apie drėgmę) exude
/de/
1(kuo?) sich unterscheiden (durch A)2 (atsisveikinant) sich trennen 3 (apie sutuoktinius) sich scheiden lassen
склонение/спряжение слова
глаголindicative. | ||||
---|---|---|---|---|
present | past | past frequentative | future | |
1p.sg. | išsiskiriu | išsiskirau, išsiskyriau | išsiskirdavau | išsiskirsiu |
2p.sg. | išsiskirii, išsiskiri | išsiskyrei, išsiskirai | išsiskirdavai | išsiskirsi |
3p.sg. | išsiskiria | išsiskyrė, išsiskiro | išsiskirdavo | išsiskirs |
1p.pl. | išsiskiriam, išsiskiriame | išsiskyrėm, išsiskirome, išsiskyrėme, išsiskirom | išsiskirdavome | išsiskirsime |
2p.pl. | išsiskiriate | išsiskirot, išsiskirote, išsiskyrėt, išsiskyrėte | išsiskirdavote | išsiskirsite |
3p.pl. | išsiskiria | išsiskiro, išsiskyrė | išsiskirdavo | išsiskirs |
subjunctive. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | išsiskirčiau | išsiskirtume, išsiskirtumėme |
2p. | išsiskirtumei, išsiskirtum | išsiskirtumėte |
3p. | išsiskirtų | išsiskirtų |
imperative. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | išsiskirkim, išsiskirkime | |
2p. | išsiskirki, išsiskirk | išsiskirkit, išsiskirkite |
3p. | teišsiskirie, teišsiskiria, teišsiskiriie | teišsiskirie, teišsiskiria, teišsiskiriie |