|
|
|
|
литовский словарь / paūmėti | |
paūmė́ti (paūmė́ja, paūmė́jo) — обостриться/ обостряться;
procèsas plaũčiuose paūmė́jo — процесс в лёгких обострился
/en/
become acute; take a turn for the worse
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | paūmėju | paūmėjau | paūmėdavau | paūmėsiu |
|---|
| 2p.sg. | paūmėji | paūmėjai | paūmėdavai | paūmėsi |
|---|
| 3p.sg. | paūmėja | paūmėjo | paūmėdavo | paūmės |
|---|
| 1p.pl. | paūmėjam, paūmėjame | paūmėjome, paūmėjom | paūmėdavom, paūmėdavome | paūmėsim, paūmėsime |
|---|
| 2p.pl. | paūmėjate, paūmėjat | paūmėjot, paūmėjote | paūmėdavot, paūmėdavote | paūmėsit, paūmėsite |
|---|
| 3p.pl. | paūmėja | paūmėjo | paūmėdavo | paūmės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | paūmėčiau | paūmėtumėm, paūmėtume, paūmėtumėme |
|---|
| 2p. | paūmėtum, paūmėtumei | paūmėtumėt, paūmėtumėte |
|---|
| 3p. | paūmėtų | paūmėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | paūmėkim, paūmėkime |
|---|
| 2p. | paūmėk, paūmėki | paūmėkit, paūmėkite |
|---|
| 3p. | tepaūmėjie, tepaūmėja | tepaūmėjie, tepaūmėja |
|---|
|
