/ru/
грянуть; ударить; грохнуть; стукнуть; бросать, швырять
/en/
1. crash; bang; (suduoti t. p.) strike, hit, knock; jis trenkė kumščiu į stalą he banged his fist on the table; perkūnas trenkė thunder crashed/struck, there was a great clap of thunder ; žaibas trenkė (į ką) lightning struck (smth);2. (mesti) fling, throw violently ; (žemyn) drop with a crash/bang; bang down; (žmogų) knock down; 3. (turėti kvapą) smell (of); savour (of); t. į galvą (apie vyną ir pan.) go to one's head
/de/
1 schlagen* vi, hauen* vi; žaibas trenkė der Blitz hat eingeschlagen 2 (kuo) riechen* vi (nach D)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | trenku, trenkiu | trenkiau | trenkdavau | trenksiu |
| 2p.sg. | trenki | trenkei | trenkdavai | trenksi |
| 3p.sg. | trenka, trenkia | trenkė | trenkdavo | trenks |
| 1p.pl. | trenkam, trenkiame, trenkiam, trenkame | trenkėme, trenkėm | trenkdavome, trenkdavom | trenksim, trenksime |
| 2p.pl. | trenkiate, trenkat, trenkate, trenkiat | trenkėte, trenkėt | trenkdavot, trenkdavote | trenksite, trenksit |
| 3p.pl. | trenka, trenkia | trenkė | trenkdavo | trenks |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | trenkčiau | trenktumėm, trenktumėme, trenktume |
| 2p. | trenktum, trenktumei | trenktumėte, trenktumėt |
| 3p. | trenktų | trenktų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | trenkim, trenkime | |
| 2p. | trenki, trenk | trenkite, trenkit |
| 3p. | tetrenkia, tetrenkie, tetrenka | tetrenka, tetrenkia, tetrenkie |