|
|
|
|
литовский словарь / sutrūkinėti | |
sutrūkinė́ti (sutrūkinė́ja, sutrūkinė́jo) džn. — растрескиваться/растрескаться, лопаться/ полопаться;
lū́pos sutrūkinė́jo nuõ vė́jo — губы растрескались от ветра
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | sutrūkinėju | sutrūkinėjau | sutrūkinėdavau | sutrūkinėsiu |
|---|
| 2p.sg. | sutrūkinėji | sutrūkinėjai | sutrūkinėdavai | sutrūkinėsi |
|---|
| 3p.sg. | sutrūkinėja | sutrūkinėjo | sutrūkinėdavo | sutrūkinės |
|---|
| 1p.pl. | sutrūkinėjam, sutrūkinėjame | sutrūkinėjom, sutrūkinėjome | sutrūkinėdavome, sutrūkinėdavom | sutrūkinėsime, sutrūkinėsim |
|---|
| 2p.pl. | sutrūkinėjate, sutrūkinėjat | sutrūkinėjote, sutrūkinėjot | sutrūkinėdavote, sutrūkinėdavot | sutrūkinėsit, sutrūkinėsite |
|---|
| 3p.pl. | sutrūkinėja | sutrūkinėjo | sutrūkinėdavo | sutrūkinės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | sutrūkinėčiau | sutrūkinėtumėme, sutrūkinėtumėm, sutrūkinėtume |
|---|
| 2p. | sutrūkinėtumei, sutrūkinėtum | sutrūkinėtumėte, sutrūkinėtumėt |
|---|
| 3p. | sutrūkinėtų | sutrūkinėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | sutrūkinėkim, sutrūkinėkime |
|---|
| 2p. | sutrūkinėk, sutrūkinėki | sutrūkinėkit, sutrūkinėkite |
|---|
| 3p. | tesutrūkinėja, tesutrūkinėjie | tesutrūkinėja, tesutrūkinėjie |
|---|
|
