|
|
|
|
литовский словарь / pasiturėti | | pasiturė́ti (pasìturi, pasiturė́jo) — жить в достатке; быть зажиточным
/en/ be in easy circumstances , be well/ comfortably off
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | pasituriu | pasiturėjau | pasiturėdavau | pasiturėsiu |
---|
2p.sg. | pasituri | pasiturėjai | pasiturėdavai | pasiturėsi |
---|
3p.sg. | pasituri | pasiturėjo | pasiturėdavo | pasiturės |
---|
1p.pl. | pasiturime, pasiturim | pasiturėjom, pasiturėjome | pasiturėdavome | pasiturėsime |
---|
2p.pl. | pasiturite | pasiturėjote, pasiturėjot | pasiturėdavote | pasiturėsite |
---|
3p.pl. | pasituri | pasiturėjo | pasiturėdavo | pasiturės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | pasiturėčiau | pasiturėtume, pasiturėtumėme |
---|
2p. | pasiturėtum, pasiturėtumei | pasiturėtumėte |
---|
3p. | pasiturėtų | pasiturėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | pasiturėkime, pasiturėkim |
---|
2p. | pasiturėki, pasiturėk | pasiturėkite, pasiturėkit |
---|
3p. | tepasituri, tepasiturie | tepasituri, tepasiturie |
---|
|