|
|
|
|
литовский словарь / žaižaruoti | |
žaižarúoti (žaižarúoja, žaižarãvo) — искриться, сверкать
/en/
sparkle, scintillate
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | žaižaruoju | žaižaravau | žaižaruodavau | žaižaruosiu |
|---|
| 2p.sg. | žaižaruoji | žaižaravai | žaižaruodavai | žaižaruosi |
|---|
| 3p.sg. | žaižaruoja | žaižaravo | žaižaruodavo | žaižaruos |
|---|
| 1p.pl. | žaižaruojame, žaižaruojam | žaižaravome, žaižaravom | žaižaruodavom, žaižaruodavome | žaižaruosim, žaižaruosime |
|---|
| 2p.pl. | žaižaruojate, žaižaruojat | žaižaravot, žaižaravote | žaižaruodavot, žaižaruodavote | žaižaruosit, žaižaruosite |
|---|
| 3p.pl. | žaižaruoja | žaižaravo | žaižaruodavo | žaižaruos |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | žaižaruočiau | žaižaruotumėm, žaižaruotume, žaižaruotumėme |
|---|
| 2p. | žaižaruotum, žaižaruotumei | žaižaruotumėte, žaižaruotumėt |
|---|
| 3p. | žaižaruotų | žaižaruotų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | žaižaruokim, žaižaruokime |
|---|
| 2p. | žaižaruoki, žaižaruok | žaižaruokit, žaižaruokite |
|---|
| 3p. | težaižaruoja, težaižaruojie | težaižaruoja, težaižaruojie |
|---|
|
