/ru/
истоптать; вытоптать; размять
/en/
1. (pvz., pasėlius) trample down; 2. (linus) brake, dress; 3. (odas) dress, treat (with)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | išminiu, išminu, išmintu, išmenu | išmyniau, išmitau, išminiau | išmindavau, išmisdavau | išminsiu, išmisiu |
| 2p.sg. | išmeni, išminti, išmini | išmitai, išmynei, išminei | išmisdavai, išmindavai | išmisi, išminsi |
| 3p.sg. | išmini, išmina, išminta, išmena | išmynė, išmito, išminė | išmindavo, išmisdavo | išmins, išmis |
| 1p.pl. | išminame, išminim, išmenam, išminime, išmename, išmintam, išminam, išmintame | išmynėme, išmitom, išminėme, išmitome, išminėm, išmynėm | išmindavom, išmisdavom, išmisdavome, išmindavome | išmisim, išminsime, išmisime, išminsim |
| 2p.pl. | išmintat, išminat, išminate, išminite, išmenate, išminit, išmenat, išmintate | išminėt, išmynėte, išmynėt, išminėte, išmitote, išmitot | išmindavote, išmindavot, išmisdavot, išmisdavote | išminsite, išminsit, išmisit, išmisite |
| 3p.pl. | išmena, išminta, išmini, išmina | išmito, išminė, išmynė | išmisdavo, išmindavo | išmins, išmis |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išmisčiau, išminčiau | išmintume, išmistumėm, išmistume, išmistumėme, išmintumėm, išmintumėme |
| 2p. | išmintum, išmintumei, išmistumei, išmistum | išmistumėte, išmintumėte, išmintumėt, išmistumėt |
| 3p. | išmintų, išmistų | išmintų, išmistų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išmiskim, išminkim, išminkime, išmiskime | |
| 2p. | išmiski, išmink, išmisk, išminki | išmiskite, išmiskit, išminkite, išminkit |
| 3p. | teišmina, teišmini, teišminie, teišminta, teišmena, teišmintie, teišmenie | teišmintie, teišmenie, teišmini, teišmina, teišminta, teišminie, teišmena |