|
|
|
|
литовский словарь / užkerėti | |
užkerė́ti (ùžkeri, užkerė́jo) заколдовать/заколдовывать; зачаровать/зачаровывать psn.; заворожить/ завораживать;
žiū̃ri kaĩp užkerė́tas — смотрит как заколдованный [заворожённый]
/ru/
заколдовывать; зачаровывать; завораживать
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | užkeriu, užkerėju | užkerėjau | užkerėdavau | užkerėsiu |
|---|
| 2p.sg. | užkerėji, užkeri | užkerėjai | užkerėdavai | užkerėsi |
|---|
| 3p.sg. | užkerėja, užkeri | užkerėjo | užkerėdavo | užkerės |
|---|
| 1p.pl. | užkerime, užkerėjame, užkerėjam, užkerim | užkerėjom, užkerėjome | užkerėdavom, užkerėdavome | užkerėsim, užkerėsime |
|---|
| 2p.pl. | užkerite, užkerit, užkerėjate, užkerėjat | užkerėjote, užkerėjot | užkerėdavote, užkerėdavot | užkerėsit, užkerėsite |
|---|
| 3p.pl. | užkeri, užkerėja | užkerėjo | užkerėdavo | užkerės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | užkerėčiau | užkerėtumėm, užkerėtume, užkerėtumėme |
|---|
| 2p. | užkerėtumei, užkerėtum | užkerėtumėte, užkerėtumėt |
|---|
| 3p. | užkerėtų | užkerėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | užkerėkim, užkerėkime |
|---|
| 2p. | užkerėki, užkerėk | užkerėkite, užkerėkit |
|---|
| 3p. | teužkerie, teužkerėjie, teužkeri, teužkerėja | teužkerėjie, teužkeri, teužkerėja, teužkerie |
|---|
|
