|
|
|
|
литовский словарь / atskambėti | |
atskambė́ti (àtskamba, atskambė́jo)
1. отзвучать, отзвенеть;
2. приблизиться/приближаться звуча
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | atskambu | atskambėjau | atskambėdavau | atskambėsiu |
|---|
| 2p.sg. | atskambi | atskambėjai | atskambėdavai | atskambėsi |
|---|
| 3p.sg. | atskamba | atskambėjo | atskambėdavo | atskambės |
|---|
| 1p.pl. | atskambam, atskambame | atskambėjome, atskambėjom | atskambėdavome, atskambėdavom | atskambėsime, atskambėsim |
|---|
| 2p.pl. | atskambat, atskambate | atskambėjot, atskambėjote | atskambėdavote, atskambėdavot | atskambėsite, atskambėsit |
|---|
| 3p.pl. | atskamba | atskambėjo | atskambėdavo | atskambės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | atskambėčiau | atskambėtumėme, atskambėtumėm, atskambėtume |
|---|
| 2p. | atskambėtum, atskambėtumei | atskambėtumėt, atskambėtumėte |
|---|
| 3p. | atskambėtų | atskambėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | atskambėkime, atskambėkim |
|---|
| 2p. | atskambėki, atskambėk | atskambėkit, atskambėkite |
|---|
| 3p. | teatskamba, teatskambie | teatskambie, teatskamba |
|---|
|
