|
|
|
|
литовский словарь / žmogėti | |
žmogė́ti (žmogė́ja, žmogė́jo) — делаться человеком, очеловечиваться;
/en/
grow/ become manlike
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | žmogėju | žmogėjau | žmogėdavau | žmogėsiu |
|---|
| 2p.sg. | žmogėji | žmogėjai | žmogėdavai | žmogėsi |
|---|
| 3p.sg. | žmogėja | žmogėjo | žmogėdavo | žmogės |
|---|
| 1p.pl. | žmogėjam, žmogėjame | žmogėjome, žmogėjom | žmogėdavom, žmogėdavome | žmogėsime, žmogėsim |
|---|
| 2p.pl. | žmogėjate, žmogėjat | žmogėjote, žmogėjot | žmogėdavot, žmogėdavote | žmogėsit, žmogėsite |
|---|
| 3p.pl. | žmogėja | žmogėjo | žmogėdavo | žmogės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | žmogėčiau | žmogėtumėme, žmogėtumėm, žmogėtume |
|---|
| 2p. | žmogėtumei, žmogėtum | žmogėtumėt, žmogėtumėte |
|---|
| 3p. | žmogėtų | žmogėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | žmogėkim, žmogėkime |
|---|
| 2p. | žmogėk, žmogėki | žmogėkite, žmogėkit |
|---|
| 3p. | težmogėjie, težmogėja | težmogėjie, težmogėja |
|---|
|
