/ru/
смочь; быть в состоянии
/en/
be able; jis viską įstengia padaryti he can do anything; į. ką nusipirkti afford smth
/de/
imstande sein
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | įstengiu | įstengiau | įstengdavau | įstengsiu |
| 2p.sg. | įstengi | įstengei | įstengdavai | įstengsi |
| 3p.sg. | įstengia | įstengė | įstengdavo | įstengs |
| 1p.pl. | įstengiam, įstengiame | įstengėm, įstengėme | įstengdavome, įstengdavom | įstengsim, įstengsime |
| 2p.pl. | įstengiat, įstengiate | įstengėte, įstengėt | įstengdavot, įstengdavote | įstengsite, įstengsit |
| 3p.pl. | įstengia | įstengė | įstengdavo | įstengs |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įstengčiau | įstengtume, įstengtumėme, įstengtumėm |
| 2p. | įstengtum, įstengtumei | įstengtumėt, įstengtumėte |
| 3p. | įstengtų | įstengtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įstenkime, įstenkim | |
| 2p. | įstenk, įstenki | įstenkit, įstenkite |
| 3p. | teįstengia, teįstengie | teįstengie, teįstengia |