/ru/
мычать
/en/
1. low , moo; bellow; 2. be inarticulate, mumble
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | mykiu | mykiau | mykdavau | myksiu |
| 2p.sg. | myki | mykei | mykdavai | myksi |
| 3p.sg. | mykia | mykė | mykdavo | myks |
| 1p.pl. | mykiam, mykiame | mykėm, mykėme | mykdavome, mykdavom | myksim, myksime |
| 2p.pl. | mykiat, mykiate | mykėte, mykėt | mykdavote, mykdavot | myksite, myksit |
| 3p.pl. | mykia | mykė | mykdavo | myks |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | mykčiau | myktume, myktumėm, myktumėme |
| 2p. | myktum, myktumei | myktumėt, myktumėte |
| 3p. | myktų | myktų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | ||
| 2p. | ||
| 3p. | temykia, temykie | temykia, temykie |