/ru/
свертывать; свивать; катать
/en/
1. roll up; 2. (plėtoti) develop
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | rutulioju | rutuliojau | rutuliodavau | rutuliosiu |
| 2p.sg. | rutulioji | rutuliojai | rutuliodavai | rutuliosi |
| 3p.sg. | rutulioja | rutuliojo | rutuliodavo | rutulios |
| 1p.pl. | rutuliojam, rutuliojame | rutuliojome, rutuliojom | rutuliodavome, rutuliodavom | rutuliosime, rutuliosim |
| 2p.pl. | rutuliojat, rutuliojate | rutuliojot, rutuliojote | rutuliodavot, rutuliodavote | rutuliosite, rutuliosit |
| 3p.pl. | rutulioja | rutuliojo | rutuliodavo | rutulios |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | rutuliočiau | rutuliotume, rutuliotumėm, rutuliotumėme |
| 2p. | rutuliotum, rutuliotumei | rutuliotumėte, rutuliotumėt |
| 3p. | rutuliotų | rutuliotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | rutuliokime, rutuliokim | |
| 2p. | rutuliok, rutulioki | rutuliokit, rutuliokite |
| 3p. | terutulioja, terutuliojie | terutuliojie, terutulioja |