/ru/
разорять, приводить в упадок
/en/
ruin;
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | smukdau | smukdžiau | smukdydavau | smukdysiu |
| 2p.sg. | smukdai | smukdei | smukdydavai | smukdysi |
| 3p.sg. | smukdo | smukdė | smukdydavo | smukdys |
| 1p.pl. | smukdome, smukdom | smukdėme, smukdėm | smukdydavom, smukdydavome | smukdysime, smukdysim |
| 2p.pl. | smukdote, smukdot | smukdėt, smukdėte | smukdydavote, smukdydavot | smukdysite, smukdysit |
| 3p.pl. | smukdo | smukdė | smukdydavo | smukdys |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | smukdyčiau | smukdytumėme, smukdytumėm, smukdytume |
| 2p. | smukdytumei, smukdytum | smukdytumėte, smukdytumėt |
| 3p. | smukdytų | smukdytų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | smukdykime, smukdykim | |
| 2p. | smukdyk, smukdyki | smukdykit, smukdykite |
| 3p. | tesmukdai, tesmukdo | tesmukdai, tesmukdo |