/ru/
трещать; хлопать; бить; палить; стрелять
/en/
žr. pyškėti
склонение/спряжение слова
глаголindicative. | ||||
---|---|---|---|---|
present | past | past frequentative | future | |
1p.sg. | pyškinu | pyškinau | pyškindavau | pyškinsiu |
2p.sg. | pyškini | pyškinai | pyškindavai | pyškinsi |
3p.sg. | pyškina | pyškino | pyškindavo | pyškins |
1p.pl. | pyškiname, pyškinam | pyškinom, pyškinome | pyškindavome, pyškindavom | pyškinsime, pyškinsim |
2p.pl. | pyškinate, pyškinat | pyškinot, pyškinote | pyškindavote, pyškindavot | pyškinsit, pyškinsite |
3p.pl. | pyškina | pyškino | pyškindavo | pyškins |
subjunctive. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | pyškinčiau | pyškintume, pyškintumėm, pyškintumėme |
2p. | pyškintum, pyškintumei | pyškintumėt, pyškintumėte |
3p. | pyškintų | pyškintų |
imperative. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | pyškinkim, pyškinkime | |
2p. | pyškink, pyškinki | pyškinkite, pyškinkit |
3p. | tepyškinie, tepyškina | tepyškina, tepyškinie |