|
|
|
|
литовский словарь / pritaukšti | | pritaũkšti (pritaũškia, prìtauškė) наболтать/набалтывать šnek., намолоть/молоть šnek., нагородить/нагораживать šnek.; p. niẽkų — наболтать чепухи [вздору]
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | pritauškiu | pritauškiau | pritaukšdavau | pritaukšiu |
---|
2p.sg. | pritauški | pritauškei | pritaukšdavai | pritaukši |
---|
3p.sg. | pritauškia | pritauškė | pritaukšdavo | pritaukš |
---|
1p.pl. | pritauškiame, pritauškiam | pritauškėme, pritauškėm | pritaukšdavome, pritaukšdavom | pritaukšime, pritaukšim |
---|
2p.pl. | pritauškiate, pritauškiat | pritauškėte, pritauškėt | pritaukšdavot, pritaukšdavote | pritaukšit, pritaukšite |
---|
3p.pl. | pritauškia | pritauškė | pritaukšdavo | pritaukš |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | pritaukščiau | pritaukštumėm, pritaukštumėme, pritaukštume |
---|
2p. | pritaukštum, pritaukštumei | pritaukštumėt, pritaukštumėte |
---|
3p. | pritaukštų | pritaukštų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | pritaukškime, pritaukškim |
---|
2p. | pritaukški, pritaukšk | pritaukškite, pritaukškit |
---|
3p. | tepritauškia, tepritauškie | tepritauškie, tepritauškia |
---|
|