|
|
|
|
литовский словарь / išsirutulioti | |
išsirùtulioti (išsirùtulioja, išsirùtuliojo) — развиться/развиваться
/en/
develop
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išsirutulioju | išsirutuliojau | išsirutuliodavau | išsirutuliosiu |
|---|
| 2p.sg. | išsirutulioji | išsirutuliojai | išsirutuliodavai | išsirutuliosi |
|---|
| 3p.sg. | išsirutulioja | išsirutuliojo | išsirutuliodavo | išsirutulios |
|---|
| 1p.pl. | išsirutuliojame, išsirutuliojam | išsirutuliojome, išsirutuliojom | išsirutuliodavome | išsirutuliosime |
|---|
| 2p.pl. | išsirutuliojate | išsirutuliojote, išsirutuliojot | išsirutuliodavote | išsirutuliosite |
|---|
| 3p.pl. | išsirutulioja | išsirutuliojo | išsirutuliodavo | išsirutulios |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išsirutuliočiau | išsirutuliotumėme, išsirutuliotume |
|---|
| 2p. | išsirutuliotumei, išsirutuliotum | išsirutuliotumėte |
|---|
| 3p. | išsirutuliotų | išsirutuliotų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išsirutuliokim, išsirutuliokime |
|---|
| 2p. | išsirutulioki, išsirutuliok | išsirutuliokite, išsirutuliokit |
|---|
| 3p. | teišsirutulioja, teišsirutuliojie | teišsirutuliojie, teišsirutulioja |
|---|
|
