|
|
|
|
литовский словарь / pasinorėti | | pasinorė́ti (pasinóri, pasinorė́jo) захотеть/хотеть; jám pasinorė́jo válgyti — он захотел есть
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | pasinoriu | pasinorėjau | pasinorėdavau | pasinorėsiu |
---|
2p.sg. | pasinori | pasinorėjai | pasinorėdavai | pasinorėsi |
---|
3p.sg. | pasinori | pasinorėjo | pasinorėdavo | pasinorės |
---|
1p.pl. | pasinorim, pasinorime | pasinorėjome, pasinorėjom | pasinorėdavome | pasinorėsime |
---|
2p.pl. | pasinorite | pasinorėjot, pasinorėjote | pasinorėdavote | pasinorėsite |
---|
3p.pl. | pasinori | pasinorėjo | pasinorėdavo | pasinorės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | pasinorėčiau | pasinorėtume, pasinorėtumėme |
---|
2p. | pasinorėtum, pasinorėtumei | pasinorėtumėte |
---|
3p. | pasinorėtų | pasinorėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | pasinorėkime, pasinorėkim |
---|
2p. | pasinorėk, pasinorėki | pasinorėkit, pasinorėkite |
---|
3p. | tepasinorie, tepasinori | tepasinori, tepasinorie |
---|
|