|
|
|
|
литовский словарь / rietėti | |
rietė́ti II (rietė́ja, rietė́jo) становиться корявым
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | rietėju | rietėjau | rietėdavau | rietėsiu |
|---|
| 2p.sg. | rietėji | rietėjai | rietėdavai | rietėsi |
|---|
| 3p.sg. | rietėja | rietėjo | rietėdavo | rietės |
|---|
| 1p.pl. | rietėjame, rietėjam | rietėjom, rietėjome | rietėdavome, rietėdavom | rietėsim, rietėsime |
|---|
| 2p.pl. | rietėjat, rietėjate | rietėjote, rietėjot | rietėdavot, rietėdavote | rietėsit, rietėsite |
|---|
| 3p.pl. | rietėja | rietėjo | rietėdavo | rietės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | rietėčiau | rietėtumėme, rietėtumėm, rietėtume |
|---|
| 2p. | rietėtum, rietėtumei | rietėtumėt, rietėtumėte |
|---|
| 3p. | rietėtų | rietėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | rietėkim, rietėkime |
|---|
| 2p. | rietėki, rietėk | rietėkit, rietėkite |
|---|
| 3p. | terietėjie, terietėja | terietėja, terietėjie |
|---|
|
