|
|
|
|
литовский словарь / užgaudinėti | |
užgaudinė́ti (užgaudinė́ja, užgaudinė́jo) džn. оскорблять, задевать, затрагивать
/ru/
оскорблять; задевать; затрагивать
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | užgaudinėju | užgaudinėjau | užgaudinėdavau | užgaudinėsiu |
|---|
| 2p.sg. | užgaudinėji | užgaudinėjai | užgaudinėdavai | užgaudinėsi |
|---|
| 3p.sg. | užgaudinėja | užgaudinėjo | užgaudinėdavo | užgaudinės |
|---|
| 1p.pl. | užgaudinėjam, užgaudinėjame | užgaudinėjome, užgaudinėjom | užgaudinėdavom, užgaudinėdavome | užgaudinėsim, užgaudinėsime |
|---|
| 2p.pl. | užgaudinėjate, užgaudinėjat | užgaudinėjot, užgaudinėjote | užgaudinėdavot, užgaudinėdavote | užgaudinėsite, užgaudinėsit |
|---|
| 3p.pl. | užgaudinėja | užgaudinėjo | užgaudinėdavo | užgaudinės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | užgaudinėčiau | užgaudinėtumėm, užgaudinėtume, užgaudinėtumėme |
|---|
| 2p. | užgaudinėtumei, užgaudinėtum | užgaudinėtumėt, užgaudinėtumėte |
|---|
| 3p. | užgaudinėtų | užgaudinėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | užgaudinėkime, užgaudinėkim |
|---|
| 2p. | užgaudinėki, užgaudinėk | užgaudinėkit, užgaudinėkite |
|---|
| 3p. | teužgaudinėja, teužgaudinėjie | teužgaudinėja, teužgaudinėjie |
|---|
|
