/ru/
проситься внутрь; напрашиваться
/en/
1. beg/ask to be invited; 2. thrust oneself upon; į. į kompaniją force one's company upon smb
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | įsiprašau | įsiprašiau | įsiprašydavau | įsiprašysiu |
| 2p.sg. | įsiprašai | įsiprašei | įsiprašydavai | įsiprašysi |
| 3p.sg. | įsiprašo | įsiprašė | įsiprašydavo | įsiprašys |
| 1p.pl. | įsiprašom, įsiprašome | įsiprašėme, įsiprašėm | įsiprašydavome | įsiprašysime |
| 2p.pl. | įsiprašote | įsiprašėt, įsiprašėte | įsiprašydavote | įsiprašysite |
| 3p.pl. | įsiprašo | įsiprašė | įsiprašydavo | įsiprašys |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įsiprašyčiau | įsiprašytume, įsiprašytumėme |
| 2p. | įsiprašytum, įsiprašytumei | įsiprašytumėte |
| 3p. | įsiprašytų | įsiprašytų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įsiprašykime, įsiprašykim | |
| 2p. | įsiprašyk, įsiprašyki | įsiprašykit, įsiprašykite |
| 3p. | teįsiprašo, teįsiprašai | teįsiprašo, teįsiprašai |