/ru/
погрозить
/en/
(kumščiu) shake one's fist (at).
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | pagrūmoju | pagrūmojau | pagrūmodavau | pagrūmosiu |
| 2p.sg. | pagrūmoji | pagrūmojai | pagrūmodavai | pagrūmosi |
| 3p.sg. | pagrūmoja | pagrūmojo | pagrūmodavo | pagrūmos |
| 1p.pl. | pagrūmojam, pagrūmojame | pagrūmojome, pagrūmojom | pagrūmodavom, pagrūmodavome | pagrūmosime, pagrūmosim |
| 2p.pl. | pagrūmojat, pagrūmojate | pagrūmojote, pagrūmojot | pagrūmodavot, pagrūmodavote | pagrūmosit, pagrūmosite |
| 3p.pl. | pagrūmoja | pagrūmojo | pagrūmodavo | pagrūmos |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | pagrūmočiau | pagrūmotumėme, pagrūmotume, pagrūmotumėm |
| 2p. | pagrūmotum, pagrūmotumei | pagrūmotumėte, pagrūmotumėt |
| 3p. | pagrūmotų | pagrūmotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | pagrūmokim, pagrūmokime | |
| 2p. | pagrūmok, pagrūmoki | pagrūmokite, pagrūmokit |
| 3p. | tepagrūmoja, tepagrūmojie | tepagrūmojie, tepagrūmoja |