|
|
|
|
литовский словарь / klegenti | |
klegénti (klegẽna, klegẽno)
1. щёлкать;
gañdras klegẽna snapù — аист щёлкает клювом;
2. (bildenti) громыхать;
3. смеяться, галдеть šnek., гомонить šnek.;
/en/
1. (apie gandrą) clatter; (apie žąsį) cackle; 2. (apie ratus) rattle; 3. (garsiai juoktis) roar with laughter ; make a hubbub/din
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | klegenu | klegenau | klegendavau | klegensiu |
|---|
| 2p.sg. | klegeni | klegenai | klegendavai | klegensi |
|---|
| 3p.sg. | klegena | klegeno | klegendavo | klegens |
|---|
| 1p.pl. | klegenam, klegename | klegenome, klegenom | klegendavom, klegendavome | klegensim, klegensime |
|---|
| 2p.pl. | klegenat, klegenate | klegenot, klegenote | klegendavot, klegendavote | klegensite, klegensit |
|---|
| 3p.pl. | klegena | klegeno | klegendavo | klegens |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | klegenčiau | klegentumėme, klegentume, klegentumėm |
|---|
| 2p. | klegentumei, klegentum | klegentumėt, klegentumėte |
|---|
| 3p. | klegentų | klegentų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | klegenkime, klegenkim |
|---|
| 2p. | klegenk, klegenki | klegenkite, klegenkit |
|---|
| 3p. | teklegena, teklegenie | teklegena, teklegenie |
|---|
|
